- rigzti
- rìgzti, rỹzga (riñzga, rỹgzta), rìzgo intr.
1. kibti, kabintis: Dagiai rỹzga į drabužius DŽ. Riñzga prie rankų [tešla] kap smala Mrs.
2. draikytis, raizgytis, taršytis: Siūlai labai rỹzga DŽ. Rugiai, kanapiai prikaršę riñzga, t. y. vienas vienaip, kitas kitaip smenga, smunka, krinta, lūžta par pusę ir surizgę guli J. | Reikė lašiniai valgyt, tai neryzga dantysna (juok.) Vlk. | prk.: Mano mintys rizgo, keitėsi rš.
3. DŽ kedėti, irti, plyšti: Mamytės skara jau rìgzti pradėjo Up.
4. Š, DŽ įkyriai lįsti, kibti, įkyrėti: Ko tu tep šiandie ryzgì? Mrj. Aš viską labai gerai permatau ir žinau, ko tu prie manęs rinzgì Lkč. Jis visą dieną ryzga ir ryzga į mane lyg šuo į ubago skvernus rš. ║ DŽ pulti: Ana šunes rỹzga į kojas Kt. Toks mažiukas [šuo], o rỹzga į kulnis, kad baisiausia! Gs. Mažas šunukas, ale kad riñzga prie kojų, tai negali atsigint Mrs. | Atsigulus labai rizgo uodai, tai užsidengėme veidus ir rankas tankiais tinkleliais Šlč. | refl.: Piktas šuo rỹgztasi į kojas Sn.
5. tverti, būti: Vaikas nerỹzga namie (veržiasi į orą) Grž. Aš nežinau, kodėl ten taip niekas nerỹzga Rm. Jis nerỹzga čionai Grž.
6. prk. turėti reikšmės, rūpėti (ppr. su neiginiu): Niekas jam jau nerỹzga Rm. Lekia par miestą važiuoti, ratai darda, o jiem niekas nerỹzga Vad.
◊ į akìs (akýsna) rìgzti DŽ įkyriai kibti, lįsti: Rỹzga į akìs, neatsiginu Dkš. Ko ryzgi man į akis? Pns. Vaikas nežiūro: ar jam senas, ar jaunas – riñzga visiem in akìs, ir gana Ūd. Ryzga į akis kap smala Rdm. Ko tu man ryzgì akýsna, atstok nuog manęs! Vrn.\ rigzti; aprigzti; atrigzti; įrigzti; išrigzti; nurigzti; parigzti; prarigzti; pririgzti; surigzti
Dictionary of the Lithuanian Language.